.......................



 

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


 Lietuviški augalų pavadinimai  
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž



Gyvatvorės sode


Gyvomis tvoromis vadinamos augalų eilės, kurios lyg sargai saugo sodų, sodybų zonas nuo triukšmo, dulkių, šaltų žiemos vėjų, užmaskuoja, atskiria poilsio zonas nuo daržo. Taip pat jos pakeičia tvoras.

Ligustras

Ligustras paprastasis ( Ligustrum vulgare ) "Aureum"

Pagal aukštį gyvatvorės skirstomos į:

Žemas – bordiūrines (iki 0,7m aukščio). Joms priskirti galima buksmedžius, mahonijas, tujas, ligustrus, rūtas.

Vidutinio aukščio (0,7 – 1,5 m): alyvos, jazminai, kauleniai, lanksvos, lazdynai, pūsleniai, raugerškiai, sausmedžiai, sedulos, sidabrakrūmiai, vakarinės tujos, ligustrai, gudobelės.

Aukštas ( 1,5 – 3 m. ): alyvos, lazdynai, auksuotieji serbentai, sedulos, tujos.

Esama aukštesnių kaip 3 metrai. Tokios vadinamos žaliomis sienomis. Jomis gali būti alyvos, jazminai, lanksvos, tujos, kaukazinės slyvaitės.

Kukmedis
Europinis kukmedis (Taxus baccata) 

Pagal formą gyvatvorės gali būti karpomos ir nekarpomos (laisvai augančios). Karpomos naudojamos simetriško planavimo želdiniuose. Joms paprastai suteikiama stačiakampio, kūgio, pusrutulio ar kita forma. Šio tipo gyvatvorėms geriausiai tinka lėtai augantys, pakenčiantys paunksmę medžiai ir krūmai: vakarinės tujos, buksmedžiai, gudobelės, kukmedžiai.

Nekarpomos gyvatvorės sudaromos iš gražiai žydinčių, puošniais, spalvingais vaisiais medžių ir krūmų: lanksvos, sidabrakrūmiai, krūminės raganės, veigėlės. Jos karpomos tik tiek, kad būtų maždaug vienodo aukščio. Pašalinamos atskiros per daug į viršų ar šonus išsišovusios šakos, ūgliai.


Auksuotasis serbentas
Auksuotasis serbentas (Ribes aureum)

Prie laisvai augančių gyvatvorių priskiriamos ir žaliosios sienos, kurių paskirtis ne vien puošti želdynus, bet ir apsaugoti nuo dulkių, trikšmo, vėjų.

Gyvatvorės gali būti sodinamos viena, dviem, trim ar daugiau eilių. Vienos eilės sodinamos iš greitai augančių, tankiai besišakojančių medžių ar krūmų: ligustrų, gudobelių, lanksvų, žvilgančiųių kaulenių. Sodinimo atstumai tarp medžių – 0,4-0,7m, tarp krūmų - 0,2-0,4m. Atstumai tarp eilių – 0,3-0,5m, o tarp augalų eilėse – 0,25-0,3m krūmams ir 0,4-0,5m medžiams.

Gyvatvorės sodinamos į supurentoje žemėje iškastą griovį, kurio plotis 50 cm, o gylis 30-50 cm. Jeigu dirva gera, jos pagerinti nereikia. Priešingu atveju, ant dugno pilamas kompostinės žemės sluoksnis, o sodinių šaknys užpilamos plonu sluoksniu iš griovio išimtos žemės. Vienos eilės gyvatvorei augalai sodinami pagal virvutę griovio viduryje. Dviejų eilių gyvatvorei griovys kasamas platesnis ir augalai išdėstomi šachmatine tvarka.

Sodinamų augalų šaknys turi būti sveikos, su gausiomis smulkiomis šaknimis. Sekatoriumi nukerpamos pažeistos, per daug ilgos šaknys. Smulkias reikia išsaugoti. Lapuočių medžių ir krūmų antžeminė dalis šiek tiek patrumpinama, spygliuočių paliekama sveika. Labai svarbu, sodinimo metu nepadžiovinti šaknų, ypač smulkių šaknelių.

Spygliuočių gyvatvores geriausia sodinti pavasarį, o lapuočius galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį. Pasodintą gyvatvorę reikia gausiai palaistyti. Palaisčius dirvos paviršių patariama mulčiuoti durpėmis arba sausa žeme. Tai žymiai sumažina vandens garinimą.

Kad pasodinta gyvatvorė gerai augtų ir gražiai atrodytų, būtina ravėti piktžoles, purenti žemę, laistyti, karpyti, tręšti. Ypač svarbi priežiūra pirmaisiais metais po pasodinimo. Gerai prižiūrimi greičiau prigyja, suformuoja geresnę šaknų sistemą.


Lanksva
Lanksva (Spiraea L.)

Pagrindinis formuojamų gyvatvorių priežiūros darbas – reguliarus karpymas. Karpyti pradedama antrais ar trečiais metais po pasodinimo. Pagrindinis gyvatvorių karpymas atliekamas rudenį, nukritus lapamas arba pavasarį, prieš lapams skleidžiantis. Pavasarį karpomos jautresnės šalčiams (ligustrų, buksmedžių), bei greitai augančių (vakarinių tujų, gudobelių, žvilgančiųjų kaulenių) gyvatvorės.

Dauguma spygliučių ir lapuočių gyvatvorių dar karpomos vasarą – liepos–rugpjūčio mėnesiais, nustojus augti ūgliams. Karpoma iš viršaus ir šonų. Iš viršaus gyvatvorė kerpama kasmet keliais centimetrais aukščiau paskutinio karpymo, kol pasiekia reikalingą aukštį.

Šviesiamėgių, greitai augančių medžių ir krūmų gyvatvorės karpomos 2-3 kartus per metus. Ūksminių, lėtai augančių 1-2 kartus.

Mažai karpomos ir žalios sienos. Joms palyginami šonai, kartais pakerpamos viršūnės, norint suvienodinti augimą.

Karpomos gyvatvorės, naujiems ūgliams formuoti, iš dirvos ima daug maisto medžiagų, tad augalą greitai nualina. Todėl būtina tręšti. Mėšlo ir fosforo trąšos įterpiamos rudenį, o azoto ir kalio – pavasarį. Tręšti reikia kas dveji- treji metai.


Pūslenis
Pūslenis putinalapis (Physocarpus opulifolius) "Diabolo"

Gyvenvietėse, soduose reikalingos nepraeinamos gyvatvorės, saugančios sklypus nuo gyvūnų. Šiam tiksliui geriausiai tinka vidutinės, aukštos karpomos gyvatvorės ir žalios sienos iš įvairių rūšių tujų, gudobelių, žvilgančiojo kaulenio.

Gerai prižiūrima gyvatvorė visada bus reikalinga, naudinga, teiks malonų vaizdą. Tad prieš sodinant verta pagalvoti ar užteks laiko, noro ir kantrybės ją prižiūrėti.

        Kiti straipsniai:


« atgal